Arbatmedžio aliejus

Arbatmedžio kremas

Arbatmedžio tonikas

Šiuolaikinė medicina pirmą kartą ištyrė arbatmedžio gydomąsias savybes 1925 m. Tyrimais buvo nustatyta, kad arbatmedžio eterinis aliejus savo antiseptinėmis savybėmis yra 100 kartų stipresnis už karbolio rūgštį ir nekenkia žmogui. Arbatmedžio aliejus tada buvo įvertintas kaip „nenuodinga ir nedirginanti, stipriai veikianti priemonė, ištirta gydant daugybę septinių procesų“. Nuo tada gydytojai savo praktikoje pradėjo naudoti arbatmedžio aliejų kaip priemonę, naikinančią žaizdų užkratą, gydant nuo cistito, grybelinių infekcijų, nosiaryklės ir odos susirgimų.
1937 m atrasta dar viena nuostabi arbatmedžio eterinio aliejaus savybė: arbatmedžio aliejui liečiantis su krauju ar kita organinės kilmės medžiaga jo antiseptinės savybės padidėja 10–20%. Antrojo pasaulinio karo metu arbatmedžio aliejus buvo įtrauktas į Egipte veikusių dalinių karių vaistinėlę. Šiuo aliejumi dezinfekuodavo žaizdas, kad jos greičiau užgytų. Australijos vyriausybė karo metu atleisdavo nuo karinės tarnybos eterinio aliejaus gamyboje dirbančius žmones, nes geresnės antiseptinės priemonės už arbatmedžio aliejų nebuvo. Tiriant Australijos rinką nustatyta, kad arbatmedžio aliejus tinka nuo įvairiausių susirgimų. Todėl Australijoje jis yra vadinamas „greitąja pagalba“, „vaistine viename flakone“ ir pan.
Mūsų laikais arbatmedžio aliejus nuolat populiarėja, nes dėka savo universalumo yra naudojamas visame pasaulyje. Šio aliejaus paklausa yra tokia didelė, kad jis jau tapo visų eterinių aliejų rinkos lyderiu. Jo naudojimo sritys neišpasakytai plačios, o veikimo efektyvumas nuolat pastebimas visame pasaulyje.
Arbatmedžio eterinis aliejus (aromatas –pikantiškas, stiprus, šiek tiek panašus į eukalipto aliejaus kvapą) labai efektyviai naudojamas aromaterapijoje (žr. II dalis. AROMATERAPIJA)
Šis aliejus savyje jungia per 100 gydomųjų (atskirai neaktyvių) komponentų. Būtent antiseptinių ir skvarbos savybių sinergetinio (bendro) veikimo dėka arbatmedžių aliejus tampa unikalus. Jis skatina normalios bakterinės floros atsinaujinimą bei odos regeneraciją, nesukeldamas šalutinio poveikio sveikai odai. Jis naikina įvairias bakterijas, grybelius, mažina skausmą. Arbatmedis, iš kurio lapų spaudžiamas eterinis aliejus, auga Australijoje, drėgnose Naujojo Pietų Velso žemėse. Kai krūmas pasiekia 5-7 metrų aukštį, iš šviežiai nuskintų smulkių šakelių distiliacijos būdu gaminamas arbatmedžio aliejus. Beje, iš vieno arbatmedžio krūmo išgautas ekstraktas telpa į mažytį 25 ml buteliuką.
Svarbiausias gydomasis komponentas terpinenas. Gerame eteriniame aliejuje jo turėtų būti ne mažiau kaip 40%, nes dėl per mažo terpineno kiekio aliejaus gydomosios savybės būna menkos.
 Ne mažiau svarbu žinoti kitos aliejaus sudedamosios dalies – cineolio kiekį, jo turi būti ne daugiau kaip 5%, nes tai dirginanti medžiaga.
VIVASAN kompanija pristato eterinį aliejų, išgaunamą iš geriausios arbatmedžio rūšies – Melaleuca alternifolia, be jokių pigesnio aliejaus priemaišų iš Melaleuca linariifolia ar Melaleuca disitiflora.
Be to, VIVASAN kompanijos arbatmedžio eterinis aliejus yra tris kartus valytas: pirmosios dvi procedūros, kaip įprasta, atliekamos Australijoje, o trečiasis valymas – Šveicarijos laboratorijose. 
  Siekiant didesnio efektyvumo,  VIVASAN arbatmedžio eterinis aliejus papildytas manukos ir kanukos eteriniais aliejais, o į Toniką dar įvesta rozalinų (mirtenių) eterinio aliejaus. Manuka, kanuka ir rozalina – medicinoje plačiai naudojamos arbatmedžio atmainos, turinčios daug vertingų dermatologinių savybių.
Manuka arba šluotinis sėklutis (Leptospermum scoparium) – tai Naujosios Zelandijos nacionalinis augalas. Manukų medžiai išauga iki 8 m aukščio, jie sparčiai auga, lapai smulkūs ir aštrūs. Pavasarį medelis apsipila nuostabiais malonaus kvapo žiedais. Manuka yra laikoma Maorių genties ir kitų Naujosios Zelandijos aborigenų tradicine gydomąja priemone, ypač nuo žaizdų. Maoriai kramto sėklų luobeles ir jaunus ūglius nuo viduriavimo ir raumenų skausmų. Lapai tinka šlapimo sistemos infekcijoms gydyti. Kramtoma medžio žievė ramina, veikia kaip migdomieji vaistai.Manukos aliejus pasižymi visomis gerosiomis eterinių aliejų savybėmis. Naujosios Zelandijos Hamiltono universiteto mokslininkai tyrimais nustatė, kad manuka  yra vienas iš gramteigiamų bakterijų didžiausių priešų ir pats baisiausias mielinio grybelio (candida), pienligės sukėlėjo, naikintojas.
Būtų neteisinga apie šį aliejų kalbėti tik kaip apie „bakterijų ir grybelių priešą“. Jis palankiai veikia žmogaus jausmus. Labai malonus aromatas, švelnesnis už arbatmedžio aliejaus. Manukos aliejus gaminamas daugiau nei 100 metų, bet jo savybės dar nepakankamai įvertintos. Manoma, kad viena iš priežasčių yra tai, kad distiliavimo būdu išgaunamas labai mažas kiekis (0,4%) eterinio aliejaus. Pavyzdžiui, norint išgauti 1 litrą eterinio aliejaus, reikia perdirbti 150 kg šio medžio lapų. Aliejus turi gerų dermatologinių savybių, nedirgina odos ir gleivinių. Jo aromatas padeda pašalinti įtampą ir nervų dirglumą. Manuka gerai veikia dvasinę pusiausvyrą, ramina ir kartu gerina darbingumą. Todėl galima teigti, kad manukos aliejus padeda atgauti gerą savijautą ir stiprina žmogaus organizmo imunines galias.
Manukos aliejus gerina psichoemocinę būklę, stiprina odos dangalus, ramina nervų sistemą, aktyvina naujų ląstelių susidarymą ir viršutinių odos sluoksnių regeneraciją. Aliejus padeda nuo egzemų, tinka jautriai ir dirgliai odai. Tai labai svarbu žinoti, nes negatyvaus aplinkos sąlygų ir ekotoksikantų veikimas kol kas dar nemažėja.
Kanuka (Kunzea ericoides) – didžiulis krūmas, išaugantis net iki 15 m aukščio. Jo lapeliai siauri, žiedai balti. Gal todėl jis dar vadinamas „baltuoju arbatmedžiu“. Auga Naujojoje Zelandijoje. Iš jo lapų garinio distiliavimo būdu išgaunamas gelsvos spalvos, derva kvepiantis eterinis aliejus. Turi nuskausminamųjų, antialerginių ir priešuždegiminių savybių dėka jame esančio didelio kiekio monoterpenų (iki 65%) ir viridiflorolio (10% ). Užkerta kelią limfos ir veninio kraujo sąstoviams, padeda greitai užgydyti žaizdas, stiprina jungiamąjį audinį, reguliuoja medžiagų apykaitą raumenyse. Pasižymi stipriu antigrybeliniu ir antimikrobiniu veikimu. Stiprina imunitetą, palankiai veikia problemišką odą, gydo spuoguotumą (aknę), padeda gydantis nuo bronchito ir reumato. Slopina baimės jausmą, šalina nuovargį, padeda išvengti nuotaikos svyravimų.
Rozalina arba mirtenis ( Melilaleuca ericafolia)– tai visžalis krūminis augalas, dar vadinamas „levandiniu arbatmedžiu“. Paplitęs Australijos teritorijoje tarp Naujojo Pietų Velso ir Kvinslendo. Jo siauri, pilkšvai žalios spalvos lapeliai būna 1,2 cm ilgio. Krūmas išauga iki 4,5 m aukščio ir išsikeroja iki 3 m pločio. Daugybė lanksčių ūglių su baltos spalvos kamštine žieve suformuoja įspūdingą tankią lają. Rozalinų aliejus, turintis levandų ir arbatmedžio aliejų kvapą, yra išgaunamas iš šio krūmo lapų ir ūglių. Kaip ir visos arbatmedžio rūšys, turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių. Aktyvina imuninę sistemą. Rozalinų eterinis aliejus ypač vertinamas dėl to, kad veikia švelniai, atpalaiduoja ir nuramina, pdeda pagerinti santykius su kitais žmonėmis, šalina įtampą, depresiją, mažina nerimą. Labai naudingas kvėpavimo sistemai, persišaldžius ar susirgus gripu, sinusitu, įvairiais infekciniais, grybeliniais susirgimais, padeda užgydyti žaizdas. Apie mirtenių (rozalinų) aliejaus savybes mažai žinoma dėl nepakankamos informacijos sklaidos.